Vertybės

Misija

Teikti plataus spektro kokybiškas projektavimo paslaugas, atitinkančias pasaulinius projektavimo darbų kokybės standartus bei įmonėje įdiegtus kokybės vadybos sistemos reikalavimus.
Bendradarbiaujant su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis skatinti visuomenę domėtis Lietuvos kultūros paveldu ir jo apsauga.

Vizija

Būti pirmaujančia, patikima ir nuolat tobulėjančia nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos projektavimo įmone Lietuvoje, pritaikančia pažangiausią vietinę ir tarptautinę projektų rengimo patirtį.
Siekti geriausių rezultatų, lanksčiai ir profesionaliai derinant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus ir klientų poreikius.
Tapti darbuotojams labiausiai pageidaujama ir vertinama šios srities bendrove, suteikiančia galimybes perimti pripažintų profesionalų patirtį, dirbti su naujausiomis technologijomis ir nuolat tobulėti profesinėje srityje.

Organizacijos kokybės politika

UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vadovybė, vertindama organizacijos ilgametę patirtį paveldosaugos sferoje bei sugebėjimą teikti produktų, atitinkantį kliento ir atitinkamų įstatymų bei reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, suvokdama nuolatinio tiekiamo produkto gerinimo svarbą, siekiant bendrovės veiklos stabilumo konkurencingumo, nustato ir įgyvendina bendrovės kokybės politikos tikslus.

Kokybės politikos tikslai:

• Užtikrinti savalaikę, pagrįstą kliento poreikiais, atitinkančiais organizacijos veiklos specifiką bei nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo nuostatas, produktų teikimą.
• Atitikti reikalavimus ir nuolat gerinti kokybės vadybos sistemos rezultatyvumą.
• Siekti organizacijos konkurencingumo, vadovaujantis pažangios vadybos praktika, tobulinant esamas bei diegiant naujas technologijas.
• Didinti organizacijos veiklos rezultatyvumą, tobulinant vidinius procesus, atsižvelgiant į organizacijos tikslus ir jų įgyvendinimo rezultatą vertinamosios analizės duomenis.
• Siekti maksimalios darbuotojų kompetencijos jų atliekamoje veikloje sistemingai keliant jų kvalifikaciją ir vertinant jų darbų kokybę.
• Užtikrinti bendradarbiavimo su tiekėjais ir partneriais efektyvumą vertinant jų kompetencijų bei dalinantis su jais savo patirtimi.

Kokybės politikos įgyvendinimo principai:

• Orientavimasis į kliento poreikius ir lūkesčius.
• Ekonomiški ir efektyvūs sprendimai.
• Sisteminio ir procesinio požiūrio vystymas.
• Nuolatinis veiklos gerinimas.
• Nuolatinis darbuotojų kompetencijos stebėjimas, analizavimas ir kėlimas, efektyvus bendradarbiavimas su klientais bei tiekėjais.

UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vadovybės nustatytiems kokybės politikos tikslams įgyvendinti yra sukuriami kokybės tikslai bei užduotys organizacijos padaliniams, vykdomi kokybos vadybos mokymai darbuotojams, kurie apima kokybės politikos tikslų išaiškinimą. Siekiant, kad organizacijos kokybės politika atitiktų aukščiausius bendrovės tikslus atliekama reguliari jos peržiūra ir vertinimas pagal organizacijoje nustatytą tvarką.

Aplinkos apsaugos politika

UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vykdo nekilnojamo kultūros paveldo tyrimus, rengia jį tvarkymo darbų projektus, bei naujų ir rekonstruojamų pastatų, inžinerinių tinklų, sodybų projektus, atlieka projektų vykdymo priežiūrą.
Bendrovės vadovybė prisiima atsakomybę už bendrovės veiklos galimą poveikį aplinkai ir įsipareigoja:
Sukurti, įgyvendinti ir nuolatos gerinti aplinkos apsaugos sistemų, atitinkančių tarptautinio standarto ISO 14001 reikalavimus;

Istorija

1950 m spalio 24 d Vyriausybės nutarimu buvo įsteigta Mokslinė restauracinė gamybinė dirbtuvė (MRGD), kurios sudėtyje buvo Tyrinėjimo ir projektavimo sektorius. Tai buvo pirmoji Lietuvos istorijoje kultūros vertybių restauravimo organizacija. Vėliau (1961 m.) ji pervadinta Specialiąja moksline restauracine gamybine dirbtuve (SMRGD). Įmonė veikė Architektūros valdybos sistemoje (vėliau Valstybinis statybos ir architektūros reikalų komitetas).

Pirmasis direktorius Jonas Domantas, vyriausias architektas Vytautas Balčiūnas.

1969 m. gruodžio mėnesį SMRGD reorganizuota į Paminklų restauravimo valdybą, o vėliau į Respublikinę kultūros paminklų restauravimo trestą, kurio sistemoje veikė atskiros gamybinės teritorinės dirbtuvės ir Paminklų konservavimo institutas (PKI) tyrimo ir projektavimo darbams. Direktoriai: Gotfridas Gailiušis (iki 1974 m.), Juozas Marcinkus.
Nuo 1986 m. direktorium paskiriamas Aleksandras Lukšas,
1987 m. Trestui pavaldus Institutas reorganizuotas į savarankišką valstybinę įmonę - Paminklų restauravimo projektavimo institutą Kultūros ministerijos sistemoje su centru Vilniuje ir filialais Kaune bei Klaipėdoje.
1993 m. privatizavus šią valstybinę įmonę, įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Paminklų restauravimo institutas", vėliau 1995 m. – akcinė bendrovė „Paminklų restauravimo institutas". Direktorius -- Antanas Gvildys, nuo 2001 m. – Ričardas Stulpinas.
Naujai susikūrus eilei smulkesnių projektavimo įmonių, Institute liko specialistų branduolys, kuris nuo 2002 m. vasario mėn reorganizavosi į uždarąją akcinę bendrovę „Projektavimo ir restauravimo institutas". Direktorius Algirdas Steponavičius.
Paminklosauginė veikla
Nuo 1970 m. iki 1993 m. kartu su Kultūros ministerija ir Paminklų restauravimo valdyba (vėliau trestu) buvo išleista 13 mokslo ir metodikos darbų rinkinių leidinių „Architektūros paminklai", skirtų paminklotvarkos darbams.
Okupacinis režimas siekė sunaikinti tautinę savimonę, istorinę atmintį. Tipinė, industrinė statyba niveliavo tiek miesto, tiek kaimo kraštovaizdį. Dalinai pasipriešinti šiam procesui buvo bandoma naudojantis oficialiai deklaruojama pagarba visų tautų kultūros, architektūros paminklams. Institute susibūrė specialistai savo tiesioginiu darbu, švietėjiška veikla, savotiška diplomatija, visais būdais gelbėjo kultūrinį, architektūrinį palikimą. Vadovaujantis moksliniais principais, lygiuojantis į europinę paveldosaugą, turint visuomenės ir dalies vietinės valdžios palaikymą, buvo pasiektas aukštas vertinimas tiek Sovietų sąjungoje, tiek visoje Rytų Europoje.
Buvo sukurta paminklosaugos ir paminklotvarkos sistema, kuri, nesant privačios nuosavybės formos, tam tikrose ribose tinkamai funkcionavo. Tačiau statybinių organizacijų diktatas, industrinių metodų prioritetas, skurdus medžiagų ir technologijų pasirinkimas, daugumoje bloga darbų kokybė, nežiūrint tyrėjų ir projektuotojų pastangų, neleisdavo pasiekti norimų rezultatų. Tik išskirtiniais atvejais pavykdavo išsaugoti, konservuoti, restauruoti medines autentiškas detales, įrangą.

Institutas buvo įdiegęs griežtą darbų organizavimo metodiką: objektas kompleksiškai ištiriamas ir, remiantis tyrimų išvadomis, rengiama restauravimo ir pritaikymo projektinę dokumentacija, dažnai net koreguojama funkcinė paskirtis į tinkamesnę pamiklosaugos atžvilgiu. Tokiais principais buvo rengiami senamiesčių regeneravimo projektai, atskirų ansamblių, ištisų kvartalų, pastatų projektai, jų vykdymo metu tiriama papildomai, daug kas koreguojama vadovaujantis naujausiais tyrimų duomenimis. Atlikus darbus, turėjo būti parengtos mokslinės ataskaitos, nors tam dažnai nebūdavo skiriama laiko.
Visi su paminklosauga susiję projektai buvo rengiami Institute ir jo filialuose – teritoriniuose padaliniuose (atlikta darbų daugiau nei 300 kultūros paminklų). Tai Vilniaus, Trakų ir kitos pilys, Vilniaus universiteto ansamblis, Vilniaus Verkių rūmai, Lietuvių liaudies buities muziejus, paverstą sandėliais bažnyčią restauravimas ir pritaikymas kultūrinei paskirčiai ir t. t.
Atkūrus Nepriklausomybę Institutas buvo privatizuotas, ir dalinai išsiskirstė į atskiras individualias tyrimų ir projektavimo firmas. Išlikęs specialistų branduolys naujomis sąlygomis tęsia kultūros paveldo tyrimų ir projektavimo darbus.
Projektavimo ir restauravimo institutas šiandien
Bendrovės tikslas - teikti plataus spektro kokybiškas kultūros paveldo objektų tyrinėjimo ir projektavimo paslaugas, atitinkančias pasaulinius projektavimo darbų kokybės standartus bei įmonėje įdiegtus kokybės vadybos sistemos reikalavimus, bendradarbiaujant su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis skatinti visuomenę domėtis Lietuvos kultūros paveldu ir jo apsauga.
Siekiame būti pirmaujančia, patikima ir nuolat tobulėjančia nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos projektavimo įmone Lietuvoje, pritaikančia pažangiausią vietinę ir tarptautinę projektų rengimo patirtį. Lanksčiai ir profesionaliai derinant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimus ir klientų poreikius
UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas" (PRI) – šiuo metu dirba virš trisdešimt įvairių sričių, aukštos kvalifikacijos specialistų: tyrėjų, architektų, konstruktorių, inžinierių ir sąmatininkų.
Septyniolika instituto darbuotojų turi Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atestatus dirbti nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, esančiuose jų teritorijose ar apsaugos zonose.
PRI buvo parengta Vilniaus pilių jungtinio komplekso ir Nacionalinio muziejaus pastatų rekonstravimo ir pritaikymo projektai, Katedros aikštės rekonstrukcija, Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo projektas, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro, Jaunimo teatro rekonstrukcija, pastatų komplekso (buvusių Sluckų rūmų) restauravimo ir pritaikymo Lietuvos muzikos ir teatro akademijai projektas, Anykščių Viešosios bibliotekos projektas ir kt.
Taip pat parengti kompleksiniai Užutrakio, Pakruojo, Plungės, Burbiškio, Zyplių, Baisogalos, Platelių, Šilutės, Kurtuvėnų bei Tuskulėnų dvarų sodybų ir jų pastatų restauravimo bei pritaikymo projektai, jau įvykdyti suprojektuoti Ignalinos miesto Laisvės aikštės, Pakruojo miesto Vienybės aikštės, Sėlių aikštės Zarasų mieste teritorijos tvarkymo darbai, įgyvendinamas Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos techninis projektas.

Atliktų projektų katalogas

Instituto istorija ir vertybės

Kontaktinė informacija

Gedimino pr. 21, Vilnius
+370 5 262 4882
ofisas@pri.lt