Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų ir kultūros paveldo vietovių specialieji bei detalieji planai, laikinieji reglamentai

Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tyrimai, specialioji (paveldosauginė) projektų ekspertizė

Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkybos, darbų projektavimas

Naujų ir rekonstruojamų pastatų projektai istorinėje aplinkoje

Istoriniai interjerai - restauravimo, atkūrimo projektai

Projekto vykdymo priežiūra bei mokslinis vadovavimas kultūros paveldo objektų tvarkymo darbams

Specialioji (paveldosauginė) projektų ekspertizė

Valdovų rūmų rekonstukcijos projektas

Projekto pavadinimas: Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų kompleksas, Katedros a. 4, Vilnius. Atkūrimo projektas.
Statytojas: VĮ Vilniaus pilių direkcija. Direktorius S.P.Andrašėnas
Generalinis rangovas: AB „Panevėžio statybos trestas“ ir partneriai TŪB „Vilniaus papėdė“. Direktorius A.Bertašius
Tyrėjas: VŠĮ. Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Direktorius E.Kauklys
Projektuotojas: UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Direktorius A.Steponavičius

Koplekso projekto vadovas: R.Bitovtas, Iki 2008m. R.Grigas;
Projekto koordinatorius: A.Katilius
Projekto mokslinis vadovas: Dr. N.Kitkauskas
Projektų vadovė: Objektai 01 (Pietų korpusas), 02 (Vakarų korpusas) V.Povilauskaitė
Projekto vadovas: Objektas 03 (Šiaurės vakarų ir Šiaurės korpusai) R.Bitovtas
Projekto vadovas: Objektas 04 (Rytų korpusas) V.Grinčelaitis
Projektų vadovė: Objektas 05 (Rūmų kiemas su požemine dalimi ir ekspoziciniai rūsiai) R.Klimavičienė
Projekto dalių vadovas: (Architektūrinė ir restauracinė) E.Purlys
Projekto dalies vadovė: (Istoriniai interjerai) V.Povilauskaitė
Projekto dalių vadovas: (Parodų, konferencijų, tetralizuotų renginių ir viešo maitinimo patalpų interjerai) M.Šaliamoras
Projekto dalių vadovas: (Sklypo planas) J.Balkevičius
Autorinis architektų kolektyvas: J.Balkevičius, R.Bitovtas, L. Biveinytė, R.Grigas, R.Grigienė, V.Grinčelaitis, A.Katilius, R.Klimavičienė, V.Povilauskaitė, E.Purlys, M.Šaliamoras ir kt.
Dizaineriai, dailininkai: J.Gerulaitis, A.Každailis ir kt.

Projektavimo subrangos organizacijos: UAB "Audiotonas", UAB "Geostatyba", Kęstučio Ablašinsko PĮ "Kaldis", UAB "Elvora", UAB "CAD ir F Projektservisas", A.Javičiaus projektavimo įmonė, UAB Pro Domo Sua, UAB "Elsis biuro sistemos", UAB "Fisanta", Vš. Į. Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys", UAB "Girba", UAB "Inžineriniai projektai", UAB "Info-tec projektas", UAB "Numas", UAB "Šviesos studija", UAB "Statybos inžinierių grupė", PĮ "Šilventa"

Lankytojų terminalo įrengimas

Pietų korpuso atkūrimas

Pietų korpuso mūrų eksponavimas ir interjerai

Vakarų korpuso atkūrimas

Vaizdai nuo bokšto

Vaizdai iš paukščio skrydžio

Vakarų korpuso mūrų eksponavimas

VR Atkūrimo idėja

Praeito amžiaus devintame dešimtmetyje, Vilniuje pastačius naujus Pionierių ir moksleivių rūmus, esamas XIX a. pastatas Gedimino kalno papėdėje, kuriame keturis dešimtmečius veikė Pionierių rūmai, numatyta pritaikyti numatomam steigti Tautų draugystės muziejui. Tuo metu, vadovaujantis Kultūros paminklų apsaugos įstatymu, poįstatyminiais aktais ir jau nusistovėjusia praktika, klasicizmo ir istorizmo laikmečio pastato kapitalinio remonto ir pritaikymo naujai funkcijai projektavimo darbus buvo galima pradėti tik atlikus kompleksinius mokslinius tyrimus.

XIX a. pastatas, t. y. numatomi į Tautų draugystės muziejų rekonstruoti Pionierių rūmai, buvo pastatyti pilių teritorijoje, nugriovus Žemutinės pilies reprezentacinius rūmus. Pradėjus natūros tyrimus išaiškėjo, kad tiriamojo pastato dalis rūsiį išlikę iš Žemutinės pilies užstatymo, jie tęsiasi ir už tiriamojo pastato ribų. Senųjų mūrų fragmentai, apardyti ir aptašyti, įkorporuoti į XIX a. pastato pirmojo aukšto sienas, o ir mūrijant naujas sienas pakartotinai naudotos nuardytą pilies statiniį plytos. Tapo akivaizdu, kad XVIII-XIX amžių riboje nugriautos Žemutinės pilies mūrų atskiri fragmentai išliko net ir virš dabartinio žemės paviršiaus, o kelių metrų storio griuvenų ir kultūrinis sluoksnis slepia gausias LDK laikų pilių mūrinio bei ankstesnio medinio užstatymo liekanas, begalę archeologijos radinių. Nauji duomenys ne tik papildė turimas istorijos žinias, bet ir vertė keisti iki tol formuotą požiūrį į LDK laikų karaliaus dvaro buitį, kultūrinę aplinką. Tyrimai buvo plečiami, ryškėjo atskirų laikotarpių pilies skirtingos konfigūracijos užstatymas. Prasidėjus sąjūdžiui, Tautų draugystės muziejaus idėja virto nebeaktualia, tautinio sąmoningumo pakilimo dvasiai atitiko Caro nugriautą Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo idėja. Atkastos renesansinių rūmų pietinio korpuso rūsiį liekanos, grindiniai, ankstesnio užstatymo mūrai buvo uždengti apsaugai nuo kritulių laikinais angarais, gausiai lankomi tiek specialistų tiek ir plačiosios visuomenės. Vyko platus auklėjamasis, aiškinamasis darbas, organizuojami senosios muzikos koncertai, teatralizuoti renginiai. Vadinama "Vilniaus Pompėja" darė didžiulį įspūdį, tapo Vilniaus kultūrinio gyvenimo neatsiejama sudėtine dalimi.

LDK Valdovų rūmų atkūrimo idėja susilaukė daug šalininkų ir priešininkų. Virė karštos diskusijos. Laikinas rūmų liekanų uždengimas negalįjo jų apsaugoti nuo temperatūros svyravimų, grunto drėgmės, atviri istoriniai mūrai iro, trupėjo. Jį išsaugojimui būtina sukurti reikiamą mikroklimatą, t.y. turi atsirasti statinys, statinys istorinėje pilių teritorijoje.

Buvo konstatuota, kad Valdovų rūmų atkūrimas – tinkamiausias būdas išsaugoti ir eksponuoti surastas rūmų liekanas. Kristalizuojant atkūrimo idėją buvo rengtos įvairios programos, atkūrimo koncepcijos konkursas, suformuluoti pagrindiniai paminklosauginiai ir funkciniai reikalavimai. Tęsiami archeologijos ir architektūros tyrimai.

Prezidento kreipimusi, vyriausybės nutarimais Vilniaus pilims skiriamas didelis dėmesys, lėšos. Buvo atlikti dideli tvarkymo darbai Vilniaus pilių teritorijoje: konservuota aukštutinė pilis, restauruoti, atkurti, pritaikyti muziejų poreikiams Senojo arsenalo šiaurės ir vakarų korpusai, pilies gynybinės sienos dalis iš šiaurės pusės, kiti pastatai – pilių kompleksas iš šiaurės pusės įgavo prideramą vaizdą.

2000-siais metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymas, 2001-siais Vyriausybė patvirtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją – buvo priimtas politinis sprendimas – rūmai turi būti atkurti iki 2009-ųjų metų. Kartu nubrėžtos rūmų atkūrimo gairės.

Pritaikymas ir interjerai

Remiantis kompleksinių tyrimų duomenimis, rekomendaciniais ir direktyviniais dokumentais pagal buvusių patalpų erdvių atkūrimo principus atkuriamų planinų erdvinę struktūrą galima suskirstyti į zonas:

1. Autentiškos, išlikę buvusios patalpų erdvės.(Patalpų erdvės, apribotos išlikusiomis autentiškomis atitvarinėmis konstrukcijomis)

2. Autentiškos patalpų erdvės, remiantis natūros tyrimais restauruotos, papildant trūkstamais konstruktyvais. (Patalpų erdvės, apribotos atitvarinėmis konstrukcijomis, išlikusiomis autentiškomis ir naujomis, atkurtomis remiantis natūros tyrimų išvadomis)

3. Atkuriamos patalpų erdvės, artimos galėjusioms būti -- hipotetinės (Patalpų erdvės, atkurtos remiantis kompleksinių tyrimų išvadomis (radinių analize, istoriografija, ikonografija, analogais))

3.1 Patalpos atkuriamos siekiant sukurti tam tikro istorijos laikmečio aplinkos tikroviškumo įspūdį – pagrįsta kompleksinių tyrimų išvadomis hipotezę

3.2 Patalpų erdvės atkuriamos dalinai, vengiama istorinio tikroviškumo įspūdžio – pagrindimui nepakanka kompleksinių tyrimų duomenų – "pilotažinė" hipotezė

4. Buvusios patalpų erdvės sąlyginai atžymimos, jų neatkuriant (Patalpų erdvės neapribotos atitvarinėmis konstrukcijomis. Buvusią patalpos erdvę galima įsivaizduoti iš eksponuojamų autentiškų liekanų ir jų papildymo sąlyginiais šiuolaikiniais architektūros ar konstrukcijų elementais)

5. Buvusios patalpų erdvės neatkuriamos (Prioritetas skirtas rūmų egzistavimo įvairių laikotarpių liekanų eksponavimui, kažkurio laikotarpio buvusių erdvių atkūrimas prieštarautų paminklosauginiams rekomendaciniams ir nurodantiems dokumentams. Formuojama šiuolaikinė erdvė, skirta įvairių laikotarpių rūmų liekanų eksponavimui ir panaudojama šiuolaikinei funkcijai.)

6. Patalpų erdvės, kuriamos pritaikant rūmus šiuolaikinei funkcijai

6.1 Erdvės, nefunkcionavą rūmų istorinėje būtyje. Rūmų egzistavimo įvairių laikotarpių liekanų eksponavimui, šiuolaikinei funkcijai, jos techniniam aptarnavimui skirtos patalpos, įrengiamos atkuriamo buvusių rūmų tūrio pastogėse, priestatuose už buvusių rūmų tūrio ribų, virš ir žemiau žemės paviršiaus.

6.2 Buvusios rūmų erdvės, transformuojamos pritaikant šiuolaikinei funkcijai

Kultūros ministrės įsakymu Nr. 357 (2002-10-02) pavesta Lietuvos dailės muziejaus direktoriui R. Budriui parengti atstatomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programų ir pateikti kultūros ministrui tvirtinti. Dailės muziejui bendradarbiaujant su autoriniu kolektyvu parengti šios programos metmenys, kuriems pritarta LDK Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos įgyvendinimo koordinacinės komisijos posėdyje, pridedami. Šios programos pagrindu bus toliau rengiamas Rūmų pritaikymo šiuolaikinei funkcijai projektas.

Atkūrimo koncepcija

Praeito amžiaus devintame dešimtmetyje, Vilniuje pastačius naujus Pionierių ir moksleivių rūmus, esamas XIX a. pastatas Gedimino kalno papėdėje, kuriame keturis dešimtmečius veikė Pionierių rūmai, numatyta pritaikyti numatomam steigti Tautų draugystės muziejui. Tuo metu, vadovaujantis Kultūros paminklų apsaugos įstatymu, poįstatyminiais aktais ir jau nusistovėjusia praktika, klasicizmo ir istorizmo laikmečio pastato kapitalinio remonto ir pritaikymo naujai funkcijai projektavimo darbus buvo galima pradėti tik atlikus kompleksinius mokslinius tyrimus.

Suprojektuotas ir vykdomas Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo pirmas etapas. Rūmų atkūrimo Pirmasis etapas numatytas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1235: techninis rūmų atkūrimo ir pritaikymo pirmos eilės darbų projektas (liekanų konservavimas, pamatai ir pagrindai) – 2002 metų I ketvirtis. Šiame etape numatyta objektuose 01 ir 02 (rūmų pietinis ir dalis vakarinio bei rytinio korpusų) įrengti gręžtiniį poliį pamatus, gelžbetonines sijas ir rūmus, laikančius rūsio perdangą ir virš pirmojo aukšto surišančią perdangą – standų diską. Taip pat suprojektuotas lauko inžinerinių tinklų kolektorius, iškeliami per statybvietę einantys inžineriniai tinklai.

· Pastato architektūra grindžiama Pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" atliktais tyrimais ir jų pagrindu parengta retrospektyva. Tyrimai tęsiami. Retrospektyva tikslinama.

Remdamasis aukščiau minėtais dokumentais, tarptautinėmis paveldosaugos nuostatomis, eilę metų vykusiais Valdovų rūmų atkūrimo bylos svarstymais ir diskusijomis, savo ir kaimyninių kraštų paminklosaugos ir paminklotvarkos patirtimi, jos kritiniu vertinimu, atsižvelgdamas į Rūmų atkūrimo akto išskirtinumą, projektuotojų autorinis kolektyvas vadovaujasi sekančiais principais:

· Valdovų rūmų, kaip prarastos grandies Žemutinės pilies urbanistinėje ir tūrinėje struktūroje, atkūrimas.

· Įvairių laikotarpių autentiškų grindinių ir mūrų liekanų išsaugojimas, ir maksimalus eksponavimas.

· Konstrukcinio rūmų sprendimo pajungimas maksimaliam autento išsaugojimui, eksponavimui ir atkurtosios rūmų dalies atskyrimui nuo autentiškosios.

· Erdvinės ir planinės rūmų struktūros atkūrimas pagal natūros tyrimą rezultatus, istorines žinias, analogus, naujajame tūryje atkuriant istoriniam rūmų statybos laikotarpiui būdingas erdves. Dalies rūmų patalpų hipotetinių istorinių interjerų atkūrimas, atspindint atkūrimo laikmetį.

· Iš ikonografinės medžiagos žinomą, pagrįstą radiniais, išorės fasadų ir tūrių atkūrimas, fasaduose įkomponuojant archeologinių tyrimų metu surastų įvairių architektūrinių elementų fragmentus.

· Fasadų atkūrimas neturint ikonografinės medžiagos, remiantis išlikusios planinės sistemos studijomis, analogais ir natūros tyrimų medžiaga. (Ši fasadų architektūrinė išraiška turi skirtis nuo fasadų žinomų iš ikonografijos).

· Pastato dalių, papildančių istorinių rūmų tūrį komponavimas ir sprendimas šiuolaikinėmis architektūros išraiškos priemonėmis (nebuvusių atkuriamo renesansinio pastato ribose, nenaudotį Rūmų gyvavimo laikotarpiu, šiuo metu pritaikomą utilitarioms paskirtims).